- kieliškas
- kiẽliškas sm. (1) NdŽ žr. kielikas 2: Aš tokio kieliško gal neišgersiu Sdk. Kai kiẽlišką pakelia OZ29. Gražus mano kieliškė̃lis, šniurkaĩ šniūravotas Arm. Na, uošve, duok kieliškėlį! PnmR. Pakėliau kieliškėlį už save mažesnį, išvoliojau purvynėlį už save didesnį (d.) Sv. Stok, mergele, prieg šalelei, kieliškėlis rankoj LB138. Ein matušė į svirnelį, neš margąjį kieliškelį StnD14. Prijunko prie butelio, prie kieliškiuko rš. ║ į šį stikliuką telpantis kiekis: Kaip išgėriau tris kiẽliškus, tuoj apsvaigau Upt. Na, dar po vieną kielišką! Pg. Vieną kieliškáitį išgėriau Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.